- kemelioti
- kemelióti, -iója, -iójo, kẽmelioti, -ioja, -iojo Kp 1. intr. svirdinėti, griuvinėti: Pasgėręs kemeliója kemeliója ir kelio neranda Prng. | refl.: Girti kemeliójas, nemožna eit Prng. 2. intr., tr. šiaip taip dirbti, krapštyti: Jo jau ir sūnus su plūgu po laukus kemeliója Vlk. Kemeliója kemeliója kinkydamas arklį – nusbosta ir laukt Ds. Nekemeliok laikrodį, ba pagadinsi Bgt. | refl.: Tai su juo ką tę prasidėsi kẽmeliotis: kartais dirba, kartais ne Kp. \ kemelioti; sukemelioti; užkemelioti
Dictionary of the Lithuanian Language.